gailininkas

gailininkas (-nykas), -ė smob. 1. SD376 tironas, beširdis, smarkininkas: Kada vaikelis turės žindytoją gailinykę, girtuoklę, paleistuvę, įžįs iš jos visus piktus narvus srš. 2. bažn. atgailautojas, vienuolis: Gailininkių (minyčkų) klioštorius ... nudegė LC1884,3.